2019 metais Vokietijos pilietybė suteikta 128 900 užsieniečių. Tai yra 16 600 daugiau, lyginant su 2018-aisaiais. Atitinkamas padidėjimas siekia 15 proc. ir yra didžiausias nuo 2003 metų, pranešė Statistikos agentūra, kuria remiasi n-tv.de.

Vokiškus pasus pernai gavo asmenys iš 183 pasaulio valstybių. Nors tendencija mažėja, tačiau ir praėjusiais metais dažniausiai pilietybė buvo suteikiama turkams. Vokietijos piliečiais tapo 16 200 šios tautos atstovų. Toliau eina Didžiosios Britanijos (14 600), Lenkijos (6 000), Rumunijos (5 800) ir Irako (4 600) piliečiai. 

Kas trečias natūralizuotas asmuo buvo iš ES šalies narės.

Natūralizacijos skaičiai didėjo pirmiausiai dėl britams suteiktos Vokietijos pilietybės. Pernai vokiškus pasus gavo daugiau britų nei per ankstesnius dvejus metus kartu paėmus. Nuo 2016-isiais vykusios „Brexito“ referendumo Vokietijos pilietybę įgijo 31 600 britų. Beveik visais atvejais britai pasiliko ir savo šalies pasą.

Dauguma pernai natūralizuotų Jungtinės Karalystės piliečių jau santykinai ilgai gyveno Vokietijoje, pusė jų – ilgiau nei 26  metus. Be to, jie buvo vyresnio amžiaus. Pusė natūralizuotų britų buvo vyresni nei 54-erių metų. Visų 2019-aisiai natūralizuotų piliečių amžiaus mediana buvo 34 metai.

Kad galėtų prašyti Vokietijos pilietybės, asmuo turi atitikti tam tikrus kriterijus, be kita ko: aštuonerius metus nuolat ir legaliai gyventi Vokietijoje, savarankiškai užsitikrinti pragyvenimą, pakankamai mokėti vokiečių kalbą. Asmuo negali būti teistas dėl nusikalstamos veiklos.

Natūralizacija kainuoja 255 eurus suaugusiesiems ir 51 eurą nepilnamečiams, kuriems pilietybė suteikiama kartu su tėvais.