Vokietijos ligoninių reforma – kas keisis ir kuo ji svarbi kiekvienam 

Ligonių draudimo bendrovių finansavimas turėtų būti pagrįstas tiksliau apibrėžtomis paslaugų grupėmis, kad gydymo kokybė būtų vienoda visoje šalyje. Pagal projektą federalinės ir žemių vyriausybės kartu su medicinos specialistų įstaigomis šias grupes ir jų kokybės kriterijus nustatys keturiais etapais.

Nuo 2027 m. bus kasmet skiriamos papildomos lėšos ligoninėms, pavyzdžiui, vaikų ligų skyriams (288 mln. eurų), akušerijos palatoms (120 mln. eurų), insulto palatoms (35 mln. eurų) ir intensyviosios terapijos skyriams (30 mln. eurų) aprūpinti.

Didesnė finansinė parama bus skiriama universitetinėms, ir kaimo ligoninėms.

„Metinės finansavimo sumos kaimo ligoninėms, kurioms reikia pagalbos, bus padidintos“ iki milijono eurų per metus vienai ligoninei, teigiama įstatymo projekte. Tai reikš, kad pagrindinė medicininė priežiūra ir nedidelės operacijos gali būti atliekamos šalia namų, o dėl sudėtingesnių procedūrų pacientai ateityje turės keliauti toliau.

Ilgiausia kelionė – 40 minučių automobiliu

Projekte numatyta, kad pacientai į vidaus ligų ir bendrosios chirurgijos skyrius turėtų nuvažiuoti ne ilgiau kaip per 30 minučių, o kitais atvejais kelionės laikas neviršytų 40 minučių.

Pasak sveikatos ministro Karlo Lauterbacho, tolesnė specializacija turėtų sumažinti „didelį kokybės trūkumą“. Šiuo metu trečdalis vėžio gydymo atliekama dviejuose trečdaliuose Vokietijos ligoninių, kurios neturi patirties šioje srityje. Tai sukelia rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, sausio pabaigoje sakė Lauterbachas.

Tačiau reforma turėtų gerokai pakeisti šį vaizdą, kuriam šiuo metu būdinga pasiūlos perteklius miestuose ir per maža pasiūla kaime. Tačiau ne visi pritaria reformai.

Vokietijos pacientų apsaugos fondo pirmininkas Eugenas Bryschas apkaltino Lauterbachą, kad jis reformą vykdė „ant braižymo lentos ir su slydimo taisykle“.

„Trūksta supratimo apie praktiką ir pacientą“, - sakė jis, kritikuodamas pacientų, artimųjų ir darbuotojų koordinavimo trūkumą, dėl kurio atšaukiami susitikimai ir pailgėja laukimo laikas. Jis taip pat kritikavo įstatymo projektą, į kurį neįtrauktas privalomas reikalavimas kiekvienam pacientui parūpinti jo atvejo vadybininką.

Ligonių draudimo bendrovių finansavimas turėtų būti pagrįstas tiksliau apibrėžtomis paslaugų grupėmis, kad gydymo kokybė būtų vienoda visoje šalyje. Pagal projektą federalinės ir žemių vyriausybės kartu su medicinos specialistų įstaigomis šias grupes ir jų kokybės kriterijus nustatys keturiais etapais.

Nuo 2027 m. bus kasmet skiriamos papildomos lėšos ligoninėms, pavyzdžiui, vaikų ligų skyriams (288 mln. eurų), akušerijos palatoms (120 mln. eurų), insulto palatoms (35 mln. eurų) ir intensyviosios terapijos skyriams (30 mln. eurų) aprūpinti.

Didesnė finansinė parama bus skiriama universitetinėms, ir kaimo ligoninėms.

„Metinės finansavimo sumos kaimo ligoninėms, kurioms reikia pagalbos, bus padidintos“ iki milijono eurų per metus vienai ligoninei, teigiama įstatymo projekte. Tai reikš, kad pagrindinė medicininė priežiūra ir nedidelės operacijos gali būti atliekamos šalia namų, o dėl sudėtingesnių procedūrų pacientai ateityje turės keliauti toliau.

Ilgiausia kelionė – 40 minučių automobiliu

Projekte numatyta, kad pacientai į vidaus ligų ir bendrosios chirurgijos skyrius turėtų nuvažiuoti ne ilgiau kaip per 30 minučių, o kitais atvejais kelionės laikas neviršytų 40 minučių.

Pasak sveikatos ministro Karlo Lauterbacho, tolesnė specializacija turėtų sumažinti „didelį kokybės trūkumą“. Šiuo metu trečdalis vėžio gydymo atliekama dviejuose trečdaliuose Vokietijos ligoninių, kurios neturi patirties šioje srityje. Tai sukelia rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, sausio pabaigoje sakė Lauterbachas.

Tačiau reforma turėtų gerokai pakeisti šį vaizdą, kuriam šiuo metu būdinga pasiūlos perteklius miestuose ir per maža pasiūla kaime. Tačiau ne visi pritaria reformai.

Vokietijos pacientų apsaugos fondo pirmininkas Eugenas Bryschas apkaltino Lauterbachą, kad jis reformą vykdė „ant braižymo lentos ir su slydimo taisykle“.

„Trūksta supratimo apie praktiką ir pacientą“, - sakė jis, kritikuodamas pacientų, artimųjų ir darbuotojų koordinavimo trūkumą, dėl kurio atšaukiami susitikimai ir pailgėja laukimo laikas. Jis taip pat kritikavo įstatymo projektą, į kurį neįtrauktas privalomas reikalavimas kiekvienam pacientui parūpinti jo atvejo vadybininką.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: