„Tai reiškia, kad reikia pereiti nuo lėto taikos meto prie greito konflikto gamybos“, – sakė jis Vokietijos sekmadienio laikraščiui „Welt am Sonntag“.

Stoltenbergas pasisakė, kai vis dažniau prašoma sviedinių, amunicijos ir kitos karinės pagalbos iš Ukrainos, kai ji trečius metus kovoja su Rusijos pajėgomis. Vakarų lyderiai taip pat paprašė didesnės pagalbos. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Joe Bidenas penktadienį paragino JAV įstatymų leidėjus patvirtinti ilgai atidėtą karinės pagalbos Ukrainai paketą, perspėdami, kad be jo Kijevas negalės sulaikyti Rusijos invazijos.

„Jungtinių Valstijų Kongreso nesėkmė nepalaikant Ukrainos yra artima nusikalstamam aplaidumui“, – sakė Bidenas, penktadienį priimdamas Scholzą Ovaliame kabinete.

Geriausia gynyba

Stoltenbergas sakė: „Jokiam sąjungininkui nėra jokios neišvengiamos karinės grėsmės. Tuo pat metu nuolat girdime Kremliaus grasinimus NATO šalims“. Rusijos invazija į Ukrainą beveik dvejus metus parodė, kad „taikos Europoje negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, sakė NATO vadovas, pabrėždamas aljanso šalių apsaugos svarbą.

„Kol investuosime į savo saugumą ir išliksime vieningi, toliau atgrasysime nuo bet kokios agresijos“, – sakė jis. „NATO nesiekia karo su Rusija, bet mes turime pasiruošti potencialiai dešimtmečius truksiančiai konfrontacijai“, – pridūrė jis.

„Atidžiai stebime, ką daro Rusija, ir padidinome savo buvimą rytinėje aljanso dalyje“, – sakė Stoltenbergas, – „Jei Putinas laimės Ukrainoje, nėra garantijų, kad Rusijos agresija neišplis toliau. Taigi remti Ukrainą dabar ir investuoti į pačios NATO pajėgumus yra geriausia mūsų gynyba“.

NATO gynybos ministrai susitiks Briuselyje vasario 15 d., likus savaitei iki antrųjų Rusijos puolimo Ukrainoje metinių. Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas bus pagrindinis derybų akcentas.