„Iš principo turime įsivaizduoti, kad virusai mėgina plisti ir viskas, kas padeda tai daryti, jiems yra naudinga. Virusai dauginasi labai sparčiai ir atsitiktinai įvyksta tokios mutacijos“, - ntv aiškino medikas Christophas Spechtas.

Virusas arba mėgina greičiau įsiskverbti į ląsteles, arba greičiau plisti tarp žmonių, sakė jis. Be to, virusas mėgina išvengti imuninio atsako, kuris susidaro žmogus persirgus infekcija ar pasiskiepijus. „Taigi jei žmogus persirgo infekcija, virusas turi mutuoti, kad galėtų vėl jį pulti“, - tęsė Ch. Spechtas. Būtent tai, atrodo, ir daro naujoji atmaina. Todėl mokslininkai mano, kad B.1.525 mutacija yra ne tik labiau užkrečiama už kitas, bet ir moka geriau išvengti imuninio atsako.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pasiskiepiję asmenys yra visiškai neapsaugoti, pabrėžė Ch. Spechtas. Tačiau gali būti, kad imuninis atsakas prieš šią atmainą yra šiek tiek silpnesnis nei prieš pradinį koronaviruso variantą.