Įvesdama ribojimus, valstybė norėjo užtikrinti, kad galiotų vienodos priemonės, jei kuriame nors regione paaštrėtų koronaviruso situacija. „Avarinis stabdis“ nuo balandžio 24-osios turėjo būti automatiškai užtrauktas, jei septynių dienų sergamumo rodiklis konkrečioje apskrityje ar nepriklausomame mieste tris dienas iš eilės viršijo 100 infekcijų, tenkančių 100 000 gyventojų.

Be daugelio kitų priemonių buvo numatyta, kad naktį nuo 22.00 iki 5.00 val. galiotų komendanto valanda, t. y. niekas be svarios priežasties negalėtų palikti savo namų. Žmonės iš vieno namų ūkio galėjo susitikti su vienu kitu asmeniu ir jo vaikais iki 14 metų. Mokykloms buvo nurodyta dalį moksleivių mokyti kontaktiniu, dalį – nuotoliniu būdu. Sergamumo rodikliui pasiekus 165, kontaktinės pamokos buvo uždraustos visiškai.

Konstitucinis teismas atmetė atitinkamus mokinių ir jų tėvų ieškinius. Kartu teisėjai pirmą kartą pripažino „vaikų ir jaunuolių teisę į ugdymą mokyklose“. Mokyklų uždarymas šią teisę smarkiai pažeidė.

Tačiau teisė į mokyklą susidūrė su "svarbiausiu viešuoju interesu" - išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai. Vakcinacijos kampanija šių metų balandį buvo neseniai prasidėjusi. Be to, federalinės žemės buvo įpareigotos kontaktines pamokas pakeisti nuotolinėmis. Tai, kad mokyklos buvo uždarytos tik du mėnesius, taip pat pateisina jų uždarymą.

Šis Konstitucinio teismo sprendimas vaidins svarbų vaidmenį sprendžiant dėl naujų ribojimų pandemijai suvaldyti.