44 metų Siniša iš Heseno, namuose kalbantis kroatų ir anglų kalbomis, „The Local“ sakė: „Namuose kalbėkite savo gimtąja kalba. Mokykla „apims“ vokiečių ir kitas kalbas“.

55 metų Steve'as, gyvenantis Miunchene ir su dukra kalbantis angliškai bei ispaniškai, pritarė. „Būkite nuoseklūs ir auklėkite vaiką gimtąja kalba. Vietinėje mokykloje jie greitai išmoks vokiečių kalbą", – sakė jis.

44 metų Chrisas iš Hamburgo, kuris su vaikais kalba angliškai, palaikė idėją įgalinti mokyklas, kad imtųsi mokyti vaikus vokiečių kalbos. „Kaip įmanoma anksčiau įtraukite vaikus į Vokietijos švietimo sistemą ir leiskite jiems mokytis patiems iš jūsų gimtosios kalbos. Be to, jie greitai tai supras ir nepriims ne vokiško akcento“, - sakė jis.

Skaitytojai taip pat pažymėjo, kad net ikimokyklinio amžiaus vaikai gali susidoroti su keliomis kalbomis. 41 metų Julie, gyvenanti Hamburge, o namuose kalbanti angliškai bei itališkai, sakė: „Atsipalaiduokite ir eikite su srove. Nepersistenkite ieškodami dvikalbių „Kitas“ mažiems vaikams, jei jie jau daug susipažįsta su ne vokiečių kalba namuose, kalbos išmokstamos skirtingu greičiu“.

Tačiau palaikyti ryšį su mokyklomis Vokietijoje buvo pažymėta kaip esminis dalykas.

46 metų Kimas, gyvenantis Sindelfingene, kurio šeima kalba ir angliškai, ir vokiškai, sakė: „Būtina, kad bent vienas iš tėvų suprastų vokiškai, kai vaikai lanko vokiečių mokyklą. Jie gali padėti paaiškinti kalbos ir kultūrinius skirtumus. Taip pat gali padėti su administraciniais reikalais ir net namų darbais“.

Išlaikyti gimtąją kalbą

Nors skaitytojai norėjo paskatinti tėvus pasitikėti vokiečių mokyklų procesu, jie taip pat patarė bendromis pastangomis išlaikyti gimtąją kalbą namuose ir aplink juos.

„Manau, kad tarptautiniams tėvams labai svarbu, kad jų vaikai neprarastų ryšio su gimtąja kalba, nes tai labai ypatinga jų tapatybės dalis“, – sakė Miunchene gyvenantis 42 metų Prashanthas.

52 metų Anne-Marie iš Frankfurto, su vaikais kalbanti „singlish“ (Singapūro anglų kalba), pareiškė, kad labai svarbu laikytis tvirtai. „Kalbėkite su savo vaikais gimtąja kalba nuo pat jų gimimo. Būkite nuoseklūs, net prieš kitus žmones, kurie nekalba jūsų gimta kalba“, – sakė ji.

44 metų Karlas, gyvenantis Celėje ir su vaikais kalbantis angliškai bei vietine Amerikos utų kalba, sakė, kad svarbu, jog šeima būtų įtraukta į lavinimą.

„Pasikalbėkite su visais šeimos nariais apie savo sprendimą, sąmoningai kalbėkite visomis kalbomis, jei įmanoma, pateikite vertimus, kad kiti šeimos nariai nebūtų pašalinti iš pokalbių“, – sakė jis.

40 metų Charlesas iš Berlyno netgi pareiškė, kad kalbėjimas vokiškai namuose gali būti žalingas: „Nekalbėkite su jais savo vidutine vokiečių kalba. Gali būti sunku suprasti, kad jie kalba kita kalba, kaip jiems patogesne pagrindine nei jūsų gimtoji“.

Charlesas, kuris namuose kalba angliškai, pridūrė: „Raskite knygų ir laidų, kuriomis su jais pasidalinsite savo gimtąja kalba, kad tęstumėte bendrą patirtį“.

Leiskite vaikams mokytis

Kartais atrodo, kad tapimas dvikalbiu susitvarko savaime. 40 metų Paulius iš Miuncheno, vedęs vokietę, sakė: „Mūsų vyriausioji pradėjo kalbėti angliškai vieną dieną, būdama maždaug trejų metų. Ji girdėjo tiek daug, kad suprato, ir pradėjo kalbėti būtent šia kalba. Jaunesni dvyniai vis dažniau pradeda kalbėti angliškai. Tai nebuvo problema, nes iki 4 metų jie laisvai kalbėjo abiem kalbmis. Patariu išlaikyti kantrybę ir nesitikėti tobulumo ankstyvoje vaikystėje“.

38 metų Crystal, gyvenanti Niurnberge ir namuose kalbanti angliškai, sakė: „Iš pradžių mano pagrindinis rūpestis buvo įtraukti kuo daugiau vokiečių kalbos į mūsų gyvenimą, kad sūnus būtų pasiruošęs Grundschule. Dabar linkstu į kitą pusę. Mano patarimas yra pabandyti atsipalaiduoti. Visada yra kitų dalykų, dėl kurių reikia susirūpinti, o vaikai labai greitai išmoksta tiek daug“.

Meskite iššūkį sau

Galiausiai „The Local“ apklausos respondentai pakartojo, kad dvikalbių vaikų auginimas reikalauja tam tikrų pastangų iš tėvų pusės.

40 metų J.K., gyvenantis Hanau ir namuose kalbantis angliškai bei telugų kalba, „The Local“ sakė: „Kalba yra labai svarbi, kad vaikai augtų pažindami kultūrą. Tėvai turėtų palengvinti situacijas aplink vaiką, kad jie geriau integruotųsi. Tėvai (bent vienas ) turėtų mokėti vokiečių kalbą aukštesniu nei B1 lygiu. Jei ne, padėti vaikams mokytis bus sunku, o tai sumažins jų galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą“.

40-metis Moreno, gyvenantis Miunchene ir su vaikais kalbantis portugališkai, tvirtai pritarė: „Nesirinkite jums lengvesnio kelio, tėvai. Nesislėpkite savo kalbų bendruomenės burbule. Jei ketinate gyventi Vokietijoje ilgą laiką, leiskite savo vaikus į vokiečių mokyklas ir susisiekite su vokiečių bendruomene. Jei nekalbate vokiškai, kaip aš, mokykitės. Tačiau neperkelkite savo problemos savo vaikams“.