Körzellas tvirtino, kad beveik šeši milijonai minimalų atlyginimą gaunančių darbuotojų patirs didelį realaus darbo užmokesčio praradimą ir pabrėžė, kad minimalus atlyginimas turėjo būti padidintas bent iki 13,50 euro, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga ir kompensuota infliacija. Tačiau Komisijos darbdaviai ir pirmininkė atmetė šį pasiūlymą. Sprendimas sulaukė ir kitų darbo ekspertų kritikos.

Ekonominių ir socialinių tyrimų instituto (WSI) Darbo rinkos ir kolektyvinių derybų politikos skyriaus vadovas Thorstenas Schultenas šį sprendimą pavadino „skandalu“ ir kritikavo tai, kad Komisijai nepavyko pasiekti bendro sutarimo, nes jis turėjo būti įvykdytas ankstesniais metais.

Interviu „Berliner Zeitung“ T. Schultenas sakė: „Darbdaviai šauna sau į koją tokiu sprendimu“. Pasak jo, kai kuriose pramonės šakose gali būti sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų dėl nedidelio darbo užmokesčio padidėjimo ir, žvelgiant iš bendros ekonominės perspektyvos, perkamoji galia ir toliau mažės.

Per spaudos konferenciją Berlyne Minimalaus darbo užmokesčio komisijos pirmininkė Christiane Schönefeld pripažino didelius pareigybių apmokėjimo skirtumus.

Siūlomam minimalaus atlyginimo padidinimui vis dar reikia oficialaus patvirtinimo reglamentu federalinėje vyriausybėje. Paprastai šis žingsnis yra tik formalumas, tačiau atsižvelgiant į atskirą Komisijos sprendimą ir ankstyvą jos kritiką, neaišku, ar siūlomas darbo užmokesčio padidinimas išliks nepakitęs.