Teisinis susijungimo procesas užtruko kelis mėnesius: buvo pasirašyta ekonominė ir valiutų sąjunga, atkuriamos penkios rytinės federacinės žemės, kurios buvo panaikintos komunistiniais laikais, pasirašyta oficiali susijungimo sutartis, pagal kurią Antrojo pasaulinio karo sąjungininkai atsisakė visų teisių ir pareigų Vokietijoje.

1990 m. spalio 3 d. vidurnaktį suvienyta Vokietija pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo tapo visiškai suverenia valstybe. Tai daugiausia lėmė politinė valia ir teisinis darbas iš karto po sienos griuvimo.

Nors dabar tai atrodo taip normalu, susijungimas niekada nebuvo garantuotas, todėl spalio 3-oji nusipelno savo ypatingo paminėjimo.

Lapkričio 9-oji – Vokietijos istorijoje

Kita pagrindinė priežastis, kodėl spalio 3 d. yra Vokietijos nacionalinė šventė, yra ta, kad lapkričio 9-oji, nors ir siejama su džiaugsmu matant Berlyno sienos griuvimą, taip pat yra susijusi su daugeliu kitų svarbių ir dažnai iškilmingų istorinių įvykių.

1918 m. lapkričio 9 d. kaizeris Vilhelmas II atsisakė sosto. Per kelias valandas socialdemokratai ir komunistų partija atitinkamai paskelbė Veimaro Respubliką ir „laisvą socialistinę respubliką“. Tai buvo pirmasis politinio nestabilumo ženklas, kuris galiausiai leido naciams perimti valdžią.

1923 m. lapkričio 9 d. Adolfas Hitleris bandė įvykdyti perversmą, prasidėjusį Miuncheno alaus salėje. Jis buvo suimtas ir kalėjime parašė „Mein Kampf“.

O 1938 m. lapkričio 9 d. per Krištolinę naktį arba „Stiklo dužimo naktį“ buvo smurtaujama prieš žydų verslus ir sinagogas. Mažiausiai 90 žydų buvo nužudyti ir 30 000 išsiųsti į koncentracijos stovyklas, įskaitant Dachau, Buchenwald ir Sachsenhausen.

Kad ir kokia buvo laiminga 1989 m. lapkričio 9 d., ją įvardinti Vokietijos nacionaline švente būtų sunku.