Didžiausia Europos ekonomika, kuri metų sandūroje pateko į nuosmukį, nes sparčiai auganti infliacija ir palūkanų normų kėlimas padarė savo žalą, prognozuoja, kad kitais metais išleis 445,7 mlrd. eurų.

Nepaisant diržų veržimosi, pagal projektą išlaidos vis tiek bus 25 procentais didesnės nei 2019 m., o skolinimosi sumažinimas – dar drastiškesnis. Prognozuojama, kad 2024 m. naujų paskolų suma sieks 16,6 mlrd. eurų, palyginti su 45,6 mlrd. šiemet.

Gynybos stiprinimas

Vokietija turėtų laikytis savo konstitucinės „skolos pertraukos“, pagal kurią naujas metinis skolinimasis riboja iki 0,35 procento bendrojo vidaus produkto per metus. Siekdama užtikrinti, kad 2023 m. išlaidų planas atitiktų skolų pertrauką, vyriausybė turėjo sukurti keletą specialių fondų, kurie nepatenka į oficialų biudžetą.

Jie buvo ypač dažnai naudojami siekiant padėti namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su didėjančiomis energijos kainomis po to, kai Rusija per Ukrainos karą sumažino itin svarbų dujų tiekimą Europai. Vyriausybė panaudos dalį šių lėšų, kad užtikrintų, jog 2024 m. bus pasiektas NATO tikslas – skirti du procentus BVP kariuomenei, teigiama biudžeto projekte.

Apie 19,2 milijardo eurų bus nukreipta į ginkluotąsias pajėgas iš 100 milijardų eurų vertės biudžeto, sukurto po Ukrainos karo pradžios. Tai papildys reguliarų 51,8 mlrd. eurų gynybos biudžetą.

Tai reiškia 1,7 milijardo eurų padidėjimą, bet vis dar toli iki 10 milijardų eurų, kurių siekė gynybos ministras. Likus kelioms dienoms iki NATO vadovų susitikimo Lietuvoje, kai kurie klausia, kaip Vokietija galės pasiekti savo karinių išlaidų tikslus ateityje.