Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietiją krizė ypač stipriai paveikė ekonominiu požiūriu dėl jos priklausomybės nuo Rusijos energetikos, didelės daug energijos sunaudojančios pramonės dalies ir priklausomybės nuo eksporto bei pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistas tikisi, kad karas ir toliau didins įtampą Vokietijos ekonomikai ir perspėjo, kad Vokietijos vyriausybė bei įmonės turėtų imtis atsakomųjų priemonių dabar, kad sumažintų tolesnius nuostolius ateityje.

„Jokiomis aplinkybėmis Vokietijos vyriausybė neturėtų tęsti savo pasirinkto didžiulių subsidijų iškastiniam kurui kelio“, – sakė ekonomistas, – „Todėl energijos kainų šokas yra skausmingas, bet ir būtinas pažadinimo skambutis, kuris, tikėkimės, paskatins greičiau pertvarkyti ekonomiką“.

„Žala Vokietijai, kaip verslo kūrimo vietai, dar nepadaryta, bet bus, jei įmonės masiškai nespartins aplinkosaugos, ekonomikos ir skaitmeninės transformacijos“, – sakė M. Fratzscheris. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų (DIHK) duomenimis, poveikis ekonomikai apskritai reiškia, kad kiekvienas asmuo Vokietijoje prarado apie 2000 eurų.

Šis skaičius gaunamas iš 1,8 procento augimo sumažėjimo, kuris iš pradžių buvo prognozuotas 2022 m.: augimas, kurio nepavyko pasiekti, sudaro apie 170 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 2 000 eurų nuostolį vienam asmeniui.

Kelno ekonominių tyrimų institutas (IW) prognozuoja, kad karas Ukrainoje 2023 metais taip pat nušluos apie 2000 eurų individualaus turto vertės Vokietijoje.

Kurie sektoriai išaugo?

Tačiau tai nebuvo bloga žinia visiems Vokietijos ekonomikos atstovams. Viena pramonės šakų, kuri, be jokios abejonės, gavo finansinės naudos iš karo, yra gynyba.

Naujausioje 2022 m. metinėje ataskaitoje didžiausia Vokietijos gynybos grupė „Rheinmetall“ pranešė apie beveik tris kartus daugiau užsakymų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Grupės ir finansų analitikų teigimu, visų metų duomenys vis dar laukiami, tačiau tikimasi, kad toks modelis ir toliau tęsis.

Kitos gynybos bendrovės taip pat praneša apie augančius pardavimus ir pelną, o „ginklų bumas“ greičiausiai tęsis bent kelerius metus. Didžiosios Vokietijos įmonės taip pat augo 2022 m. DAX akcijų rinkos indekse 40 Vokietijos bendrovių, tokių kaip „Adidas“, „Deutsche Bank“ ir „Siemens“, praėjusiais metais sumušė rekordus.

Remiantis „Ernst and Young“ duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį visų DAX įmonių pardavimai išaugo maždaug ketvirtadaliu, palyginti su ankstesniais metais, o DAX pelnas siekė šiek tiek mažiau nei 45 mlrd. eurų.

DAX įmonių bumas rodo, kaip Ukrainos karo pasekmės netolygiai paveikia Vokietijos ekonomiką. EY generalinis direktorius Henrikas Ahlersas Large'as paaiškino, kad nors didžiosios korporacijos lengviau perkelia savo gamybą į užsienį arba sujungia ją į vieną vietą, kad galėtų veikti pigiau, mažos ir vidutinės įmonės lieka infliacijos malonėje.

„Energijai imlioms pramonės šakoms elektros ir dujų kainos tampa egzistavimo klausimu“, – sakė jis. Jei energija išliks brangi, Vokietija rizikuoja prarasti vis daugiau energijos suvartojančių įmonių: vienos persikels į užsienį, kitos bankrutuos.