Šią savaitę finansų ministras Christianas Lindneris išreiškė susirūpinimą dėl mokesčio ir teigė, kad galutiniai sprendimai nebuvo priimti. „Labai atidžiai nagrinėjame aviacijos pramonės argumentus, kuri baiminasi, kad Vokietijos oro linijos atsidurs nepalankioje padėtyje, palyginti su užsienio oro linijomis“, – sakė jis, – „Vokietijos įmonės neturėtų būti diskriminuojamos“.

Šiuo metu komercinėje aviacijoje naudojamas žibalas yra atleistas nuo energijos mokesčio. Žemės ir miškų ūkio įmonės gali prašyti grąžinti dalį sumokėto energijos mokesčio už sunaudotą kurą.

Ar dėl mokesčių pabrangtų skrydžiai?

Beveik neabejotina, kad žibalo mokestis pabrangintų skrydžius Vokietijoje, nes įmonės greičiausiai perkels naują mokestį klientams. Dėl to laiškai ir siuntiniai taip pat gali pabrangti, jei jie skraidinami naudojant pagreitintą paslaugą.

Kokios būtų papildomos išlaidos, pirmiausia priklauso nuo mokesčio tarifo. Pavyzdžiui, Norvegija už litrą žibalo ima 13 centų. ES Komisija planuoja iki 45 centų. Jei Vokietijoje būtų taikomas 65 centų už litrą mokestis už nekomercinius skrydžius, vietinių skrydžių degalų sąnaudos padidėtų.

Remiantis Vokietijos žiniasklaidos skaičiavimais, vienam keleiviui vidutiniškai sunaudojant tris litrus 100 kilometrų, skrydis iš Frankfurto į Berlyną (420 km) papildomai kainuoja apie 8,20 euro vienam keleiviui.

Taigi, ne didžiulė suma – bet turint omenyje, kad jau yra keli mokesčiai už skraidymą, tai gali būti karti piliulė, kurią reikia nuryti.

Kaip vertinama situacija?

Oro linijų bendrovės ir oro uostai kovoja dėl tolesnių išlaidų naštos, dėl kurios pabrangs lėktuvų bilietai Vokietijoje. Pramonės teigimu, po pandemijos Vokietijos rinka jau atsilieka nuo kitų šalių dėl didelių mokesčių.

Be to, kritikai baiminasi, kad dėl to Vokietija taps dar mažiau patraukli. Pasak Vokietijos naujienų žurnalo „Focus“, mokesčio būtų galima išvengti, pavyzdžiui, sustojus kaimyninėje šalyje anksčiau buvusiu Vokietijos maršrutu. To pavyzdys būtų maršrutas iš Miuncheno į Berlyną, kuriame būtų galima sustoti Paryžiuje arba Briuselyje.

Aviakompanija „Lufthansa“ teigia, kad ji atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje. „Papildomi mokesčiai Vokietijoje veiktų kaip ekonomikos skatinimo programa jungiamiesiems skrydžiams už Vokietijos ribų“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė „Lufthansa“ generalinis direktorius Carstenas Spohras.

„Jau matome poveikį: nors oro eismas kitose Europos šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija ir Italija, grįžta į 2019 m. lygį arba net jį viršija, Vokietijoje dėl didžiausių vietos mokesčių siekiame tik 80 proc.“, – sakė S. Spohras.

O kaip bus su kitais mokesčiais?

Vokietijos aviacijos mokestis ir didesni mokesčiai oro uostuose sukėlė diskusijas Vokietijoje dėl staigaus skrydžių kainų augimo. Aviacijos mokestis mokamas už kiekvieną keleivį, keliaujantį oru iš Vokietijos oro uosto, neatsižvelgiant į tai, ar jis skrenda šalies viduje, ar užsienyje. Tačiau atvykstantys keleiviai nėra apmokestinami.

Nuo 2023 metų sausio keleiviai, išvykstantys iš Vokietijos, moka 12,73 euro priemoką už trumpo nuotolio skrydį iki maždaug 2500 kilometrų, 32,25 euro už vidutinio nuotolio skrydžius iki 6000 kilometrų ir 58,06 euro už tolimus skrydžius.

Panašūs oro eismo mokesčiai taikomi, pavyzdžiui, Austrijoje, bet ne daugumoje kitų šalių. Europos maršrutuose ES viduje taip pat taikomas CO2 mokestis, skaičiuojamas pagal skrydžio metu išmetamą anglies dvideginio kiekį.