Net jei įmonės samdydavo mažiau žmonių nei anksčiau, jos vis tiek pranešė apie tą patį atvirų pozicijų skaičių kaip ir praėjusiais metais. Nors kai kurie sektoriai nukentėjo labiau nei kiti, beveik visų ekonomikos sričių įmonės pranešė, kad ieško darbuotojų, o įgūdžių trūkumas paveikė beveik visas profesijas.

„Kvalifikuotos darbo jėgos padėtis išlieka labai kritiška“, – sakė DIHK generalinio direktoriaus pavaduotojas Achimas Dercksas, – „Tai taikoma ne tik tiesiogiai paveiktoms įmonėms, bet ir visai mūsų verslo sistemai“.

Ataskaitoje buvo išanalizuota daugiau nei 22 000 įmonių informacija, kurioje šiuo metu skaičiuojama, kad neužimtų darbo vietų liko 1,8 mln. Anot ataskaitos, tai reiškia, kad šiais metais Vokietijos ekonomika praras daugiau nei 90 mlrd. pelno.

Kurios įmonės turi didžiausią trūkumą?

Labiausiai dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo nukentėjo statybos ir gamybos sektoriai – apie 60 procentų jų įmonių pranešė apie neužimtas pareigas.

Toliau sekė paslaugų pramonė, kurioje naujų darbuotojų reikėjo 52 procentams įmonių, ir prekyba, kurioje laisvas darbo vietas nurodė 43 procentai. Didelės įmonės, turinčios daugiau nei 1000 darbuotojų, patiria didžiausių sunkumų. Beveik trys ketvirtadaliai – arba 73 procentai – tokio dydžio įmonių šiuo metu turi laisvų darbo vietų.

Tuo tarpu 69 procentai įmonių, kuriose dirba nuo 200 iki 1000 darbuotojų, sprendė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o 60 procentų įmonių, kuriose dirba 20–199 darbuotojai.

Mažiausiame spektro gale maždaug trečdalis (33 proc.) įmonių, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų, šiuo metu ieško naujų darbuotojų.

Kokio tipo darbuotojai yra paklausiausi?

Remiantis DIHK ataskaita, dažniausiai darbo rinkoje trūksta žmonių, turinčių dvigubą pameistrystę ir profesinį išsilavinimą: 55 proc. darbuotojų ieškančių įmonių norėtų samdyti tokio tipo darbuotojus. Be to, 40 procentų įmonių ieškojo žmonių, turinčių tolesnį profesinį išsilavinimą, o 34 procentai nesėkmingai bandė rasti universitetą baigusių žmonių.

Ataskaitos autoriai taip pat pažymėjo, kad „kvalifikuotų darbuotojų“ trūkumo sąvoka vis dažniau gali būti klaidinga. „Sunkumai užpildant pareigas nebaigusiais mokymų (35 proc.) rodo, kad įmonėse trūksta ne tik parengtų specialistų, bet vis dažniau ir žemos kvalifikacijos darbuotojų“, – rašė autoriai.

Tarp geidžiamiausių darbuotojų buvo, pavyzdžiui, metalo gaminių gamintojai (64 proc.) ir aukštos kokybės mechanikos inžinieriai (63 proc.). Tačiau darbdaviai taip pat labai norėjo rasti paslaugų darbuotojų tokiose srityse kaip pardavimas ir turizmas, pavyzdžiui, kelionių agentai (68 proc.) ir mugių organizatoriai (66 proc.).

Kokį poveikį tai daro?

Darbuotojų trūkumas daro ne tik didžiulę įtaką visai Vokietijos ekonomikai, bet ir verslo pasitikėjimui bei galimybėms investuoti. Beveik kas penkta – arba 16 procentų – apklaustų įmonių atskleidė, kad sulaiko investicijas laukdamos, kol bus užimtos laisvos darbo vietos.

Atrodė, kad įmonių perspektyvas ir balansus stabdė ir personalo sunkumai: 82 procentai teigė numatantys neigiamas pasekmes, o 42 procentai teigė galintys susidurti su tiekimo problemomis arba prarasti užsakymus.

Maždaug 60 procentų teigė numatę, kad esamiems darbuotojams bus daromas didesnis spaudimas dėl darbuotojų trūkumo, o aštuoni procentai teigė, kad gali net svarstyti galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

„Tai nerimą keliantys skaičiai: kliūtys kelia pavojų mūsų sėkmei svarbiose pagrindinėse technologijose“, – sakė Dercksas, – „Galime pasiekti pažangą tik vykdydami svarbias ateities užduotis, tokias kaip klimato neutralumas, skaitmeninė technologija elektromobilumas ir sveikatos priežiūra, jei yra kvalifikuotų darbuotojų. Štai kodėl turime nuveikti daugiau šioje srityje, kad ateityje užtikrintume visos šalies gerovę“.

Kokio darbo ieško užsieniečiai?

Vokietijoje nuolat didėjantis įgūdžių atotrūkis daugiausia yra demografinė problema, kurią sukelia kūdikių bumo karta, paliekanti darbą ir išėjusi į pensiją. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, apie 400 000 šių vyresnio amžiaus darbuotojų kasmet palieka darbo rinką, o jauni ir kvalifikuoti darbuotojai jų nepakeičia.

Siekdama išspręsti šią problemą, Vokietijos valdančioji koalicija lapkričio 18 dieną priėmė Kvalifikuotų darbuotojų imigracijos įstatymą. Įstatymu siekiama paskatinti daugiau kvalifikuotų darbuotojų atvykti į šalį, taikant taškais pagrįstą darbo ieškančių asmenų vizą, sušvelnintas taisykles absolventams ir tarptautiniams studentams, mažinant kliūtis Mėlynosios kortelės prašytojams ir palengvinant šeimos atsivežimą.

Tačiau nepaisant imigracijos taisyklių pažangos, įmonės nurodė daugybę kitų sričių, kurias vyriausybė galėtų patobulinti.

Daugiau nei pusė – 55 procentai – apklaustųjų teigė, kad svarstytų galimybę įdarbinti ne ES šalių piliečius, tačiau, be kita ko, norėtų daugiau paramos kalbų mokymuisi, paprastesnių administracinių procedūrų darbuotojams iš užsienio ir daugiau jiems skirtų būstų.

„Mėnesiai laukiant vizos, dokumentai stringa pašte, kontaktinių asmenų trūkumas imigracijos tarnyboje – visa tai turi būti praeitis“, – sakė Dercksas.

Didžiuosiuose miestuose, tyrimo autorių teigimu, priėmimo centrai galėtų veikti „vieno langelio“ principu, koordinuojant visas susijusias administracines procedūras – tokia idėja jau bandoma tokiuose miestuose kaip Miunchenas ir Štutgartas.

Be to, DIHK teigia, kad visoje šalyje turėtų būti centras, skirtas tik kvalifikuotų darbuotojų imigracijai palengvinti. Be to vyriausybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad išspręstų būsto krizę, o užsieniečiai galėtų rasti gyvenamąją vietą.