Darbas Vokietijoje: kokioms profesijoms dažniausiai samdomi imigrantai 

Kokius darbus imigrantai dirba dažniausiai?

Nebūtų perdėta manyti, kad Vokietijos valymo ir maitinimo pramonė neveiks be darbuotojų iš imigracijos.

„Destatis“ nustatė, kad 60 procentų visų valymo pramonės darbuotojų yra kilę iš užsienio. Maitinimo pramonėje šis skaičius sudaro 46 procentus, įskaitant 51 procentą visų virėjų. Šiuo atveju „imigracijos kilmė“ apibrėžiama kaip „asmuo, kuris imigravo į Vokietiją nuo 1950 m. arba kurio tėvai imigravo nuo 1950 m.“, teigia „Destatis“.

Darbuotojai, kilę iš imigrantų šeimų, taip pat dažniau dirba transporto ir logistikos pramonėje – 38 procentus iš viso, o autobusų ir tramvajų vairuotojų – šiek tiek mažiau nei 40 procentų.

Statybų ir civilinės inžinerijos srityse didelę darbo jėgos dalį irgi sudaro imigrantai – 40 procentų statybininkų ir 34 procentai interjero dizaino profesijų.

Galiausiai, imigrantai imasi vis daugiau medicinos ir stomatologijos darbų. Remiantis Vokietijos gydytojų asociacijos statistika, 2023 metų pabaigoje Vokietijoje buvo 63 763 gydytojai be vokiško paso. Šis skaičius padvigubėjo nuo 2013 m., kai šalyje praktikavo apie 30 000 gydytojų ne iš Vokietijos. Prieš trisdešimt metų, 1993 m., buvo tik apie 10 000 užsieniečių gydytojų.

„Destatis“ duomenimis, 27 procentai medicinos ar odontologijos gydytojų yra kilę iš imigrantų šeimų. Be to, geriatrijos priežiūros srityje jie sudaro 30 procentų darbuotojų, taip pat 36 procentus asmens priežiūros profesijų, tokių kaip kirpėjai ir kosmetologai.

Kokių profesijų imigrantai imasi rečiausiai?

„Destatis“ duomenimis, 2022 m. tik vienas iš 16 policijos, teismų ir kalėjimų darbuotojų turėjo imigracijos istoriją. Žmonės iš imigrantų šeimų taip pat yra nepakankamai atstovaujami bendrosiose ginkluotosiose pajėgose (10 proc.), bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų (11 proc.) ir žemės ūkio (11 proc.) tarpe.

Bankininkystės ir draudimo profesijose darbuotojai iš imigrantų šeimų sudarė šešiolika procentų darbo jėgos.

Pažymėtina, kad žmonės, turintys šaknų užsienyje, yra mažiau linkę užimti vadovaujančias pareigas arba būti akademiniais darbuotojais. Daug didesnė tikimybė, kad jie dirbs žemos kvalifikacijos reikalaujančias profesijas.

Kokius darbus imigrantai dirba dažniausiai?

Nebūtų perdėta manyti, kad Vokietijos valymo ir maitinimo pramonė neveiks be darbuotojų iš imigracijos.

„Destatis“ nustatė, kad 60 procentų visų valymo pramonės darbuotojų yra kilę iš užsienio. Maitinimo pramonėje šis skaičius sudaro 46 procentus, įskaitant 51 procentą visų virėjų. Šiuo atveju „imigracijos kilmė“ apibrėžiama kaip „asmuo, kuris imigravo į Vokietiją nuo 1950 m. arba kurio tėvai imigravo nuo 1950 m.“, teigia „Destatis“.

Darbuotojai, kilę iš imigrantų šeimų, taip pat dažniau dirba transporto ir logistikos pramonėje – 38 procentus iš viso, o autobusų ir tramvajų vairuotojų – šiek tiek mažiau nei 40 procentų.

Statybų ir civilinės inžinerijos srityse didelę darbo jėgos dalį irgi sudaro imigrantai – 40 procentų statybininkų ir 34 procentai interjero dizaino profesijų.

Galiausiai, imigrantai imasi vis daugiau medicinos ir stomatologijos darbų. Remiantis Vokietijos gydytojų asociacijos statistika, 2023 metų pabaigoje Vokietijoje buvo 63 763 gydytojai be vokiško paso. Šis skaičius padvigubėjo nuo 2013 m., kai šalyje praktikavo apie 30 000 gydytojų ne iš Vokietijos. Prieš trisdešimt metų, 1993 m., buvo tik apie 10 000 užsieniečių gydytojų.

„Destatis“ duomenimis, 27 procentai medicinos ar odontologijos gydytojų yra kilę iš imigrantų šeimų. Be to, geriatrijos priežiūros srityje jie sudaro 30 procentų darbuotojų, taip pat 36 procentus asmens priežiūros profesijų, tokių kaip kirpėjai ir kosmetologai.

Kokių profesijų imigrantai imasi rečiausiai?

„Destatis“ duomenimis, 2022 m. tik vienas iš 16 policijos, teismų ir kalėjimų darbuotojų turėjo imigracijos istoriją. Žmonės iš imigrantų šeimų taip pat yra nepakankamai atstovaujami bendrosiose ginkluotosiose pajėgose (10 proc.), bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų (11 proc.) ir žemės ūkio (11 proc.) tarpe.

Bankininkystės ir draudimo profesijose darbuotojai iš imigrantų šeimų sudarė šešiolika procentų darbo jėgos.

Pažymėtina, kad žmonės, turintys šaknų užsienyje, yra mažiau linkę užimti vadovaujančias pareigas arba būti akademiniais darbuotojais. Daug didesnė tikimybė, kad jie dirbs žemos kvalifikacijos reikalaujančias profesijas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: