Platformoje grupė paskelbė pasirinktas kalbas, pasakytas per demonstraciją su angliškais subtitrais: „Aš ir mano draugai iš Airijos šiandien esame čia, kad parodytume savo solidarumą su Palestina ir pasisakytume prieš genocidą...“ – pradėjo komentarą protestuotojas, vadinamas Aodhanu. Jis pridūrė: „Mes taip pat pasisakome prieš žiaurias ir gėdingas policijos vykdomas Palestinos solidarumo judėjimo represijas“.

Airijoje gyvena gana daug žmonių, reiškiančių užuojautą Palestinai.

Airiški protestas įvyko praėjus savaitei po to, kai Vokietijos valdžia uždarė vadinamąjį Palestinos kongresą, po valandos nuo jo darbo pradžios. Renginys buvo planuojamas kaip trijų dienų renginys Palestinai paremti, vyksiantis priešais Bundestago rūmus.

Proteste dalyvavusi airė, vardu Caoimhe McAllister, „Irish Independent“ sakė, kad akcija buvo skirta „išryškinti tai, kas, mūsų manymu, yra tikrai nerimą kelianti žmogaus teisių problema“.

McAllister pridūrė, kad ji matė, kaip policija per protestus ėmėsi griežtų veiksmų prieš arabiškai kalbančius dalyvius, įskaitant bent vieną areštą. Jos grupė norėjo parodyti, kaip nesąžininga yra uždrausti tam tikrą protesto kalbą: „Mes tiesiog turėjome tai pabrėžti kalbėdami airiškai“.

Ar kalbų draudimai Vokietijoje yra teisėti?

Paprašytas paaiškinti, ar Vokietijoje leidžiami protestai užsienio kalbomis, Berlyno policijos atstovas „The Local“ sakė, kad jie „sprendžia dėl susirinkimų apribojimų kiekvienu konkrečiu atveju“.

Airijos protestas vyko stovykloje, kuri nuo balandžio 8 d. įkurta skulptūrų parke į vakarus nuo Heinrich-von-Gagern-Straße. Pasak Berlyno policijos, šiai konkrečiai stovyklai galioja apribojimas, kad kalbos gali būti skaitomos tik vokiečių ir anglų kalbomis, o tam tikru atveju – arabiškai.

Policijos atstovas pridūrė: „Be šio apribojimo, asamblėjos vadovas balandžio 19 d. mitingo proga buvo informuotas, kad negali būti jokių šūksnių ar skanduočių hebrajų ar airių kalbomis. Šis sprendimas pagrįstas Berlyno susirinkimų laisvės aktu“.

Berlyno policija teigia, kad jų pačių rizikos prognozė rodo, jog „susirinkimas gali sukelti kalbų ar skanduočių, šlovinančių smurtą su galimai nusikalstamu turiniu“, todėl įvykio vietoje esantiems policijos pareigūnams reikėjo turėti galimybę išgirsti, kas buvo sakoma, kad galėtų taikyti apribojimus, taikomus uždraustai kalbai, pavyzdžiui, kalbai, kuri skatina smurtą.

„Kai kurioms kalboms tai įmanoma tik su vertėju. Kadangi šiuo atveju vertimo į hebrajų ir gėlų kalbas nebuvo, veikti buvo galima tik iš anksto su atitinkamais apribojimais“, – nurodė policija.

Policijos įgaliojimai yra perduoti Vokietijos žemių savivaldai, o tai reiškia, kad teisėsauga pagal konstituciją priklauso tik pačioms žemėms, todėl protestų užsienio kalbomis traktavimas skirtingose šalies dalyse gali skirtis.

Pagrindinė žodžio laisvės įstatymo išimtis yra uždrausta kalba, kuri Vokietijoje apima: kalbas, kuriomis kurstoma neapykanta žmonėms dėl jų rasinės, tautinės, religinės ar etninės kilmės, ir įžeidinėjimai, kuriais užpuolami žmonės dėl tų pačių veiksnių.

Tačiau po „Hamas“ atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. ir nuolat didėjančio propalestinos aktyvizmo, reaguojant į Izraelio atsakomą karą, per kurį žuvo daugiau nei 30 000 civilių, aktyvistai ir pilietinių teisių organizacijos pradeda abejoti, ar Vokietijos kalbos apribojimai yra taikomos sąžiningai.