Respondentai kaimo vietovėse tapo vienintele grupe, manančia, kad klimato kaita toliau kelia didžiausią grėsmę. Tuo metu 14–24 metų amžiaus respondentų grupėje pastebėtas didelis dėmesio aplinkosaugos klausimams sumažėjimas. 2019-aisiais 80 proc. apklaustų šios amžiaus grupės atstovų sutiko, kad klimato krizė yra didžiausia ateities grėsmė, tačiau kitais metais šis skaičius sumenko iki 76 proc., o šiemet – iki 71 proc.

Sąmoningumas klimato kaitos klausimu taip pat sumažėjo miestiečių, vienišių ir žmonių, kurie netęsė mokymosi po vidurinės mokyklos, gretose.

Pasak H. Opaschowskio, pandemija perėmė iš klimato kaitos didžiausios numanomos grėsmės vardą, nes COVID-19 pasekmės ekonomikai ar socialiniam gyvenimui atrodo kur kas labiau ranka pasiekiamos. „Daugeliui vokiečių pasaulinė klimato kaita atrodo tolima, o asmeninės pandemijos pasekmės yra egzistencinio pobūdžio“, – kalbėjo futurologas.