Koronaviruso krizė pakeitė daugelio Vokietijos gyventojų valgymo įpročius, rodo Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta apklausa. Populiaresni tapo vietiniai produktai, pristatydama 2020 metų mitybos ataskaitą sakė maisto ir žemės ūkio ministrė Julia Klöckner, rašo zeit.de.

30 proc. apklaustųjų iš maždaug 1 000 nurodė, kad prasidėjus krizei patys gamino dažniau nei anksčiau. 21 proc. dažniau maistą gamino kartu, o 20 proc. teigė, kad dažniau naudojo šviežius ingredientus. Apklausą nuomonės tyrimo institutas „Forsa“ atliko balandžio viduryje.

Priešinga situacija su gatavais produktais: ketvirtadalis vokiečių sakė, kad šių produktų vartojo rečiau nei prieš krizę ir tik 7 proc. prisipažino, kad darė tai dažniau.

Remiantis ataskaita, Vokietijoje toliau šiek tiek mažėja  mėsos vartojimas. Pirmiausiai vyrai sakė mėsos valgantys mažiau. Skirtumų yra ir tarp Rytų bei Vakarų. Rytinėse federalinėse žemėse 36 proc. respondentų teigė kasdien valgantys mėsą. Vakarinėse žemėse šis rodiklis buvo tik 24 proc.

55 proc. vokiečių vadina save „fleksitarizmo“ šalininkais – tai reiškia, kad bent kartais sąmoningai atsisako mėsos.  Vegetariškai ir veganiškai maitinasi atitinkamai 5 ir 1 proc. Vokietijos gyventojų. 

98 proc. žmonių per apklausą pažymėjo, jog svarbu, kad maistas būtų skanus. 70 proc. apklaustųjų teigė, kad kasdien valgo vaisius ir daržoves, 64 proc. – pieno produktus.

Net 82 proc. apklaustųjų nurodė, kad apsipirkdami mieliau renkasi vietinius produktus. Tai ypač svarbu dedant į krepšelį šviežius vaisius ir daržoves, pieno produktus ir kiaušinius, duoną, mėsą ir dešros gaminius. 

39 proc. respondentų teigė, kad jiems žemės ūkis dabar tapo svarbesnis. Ypač jaunimas tam teikia didesnę reikšmę.

Be to, didelė dauguma gyventojų – 81 proc. - pasisakė už valstybinį gyvūnų gerovės ženklą. Už gyvūnų gerovę vartotojai, jų pačių teigimu, būtų pasirengę mokėti daugiau. 45 proc. teigė, kad mokėtų net iki 15 eurų už mėsos kilogramą daugiau, jei žinotų, kad gyvūnai buvo auginami paisant jų gerovės.