Oficiali statistika patvirtino, kad 2022-ieji buvo rekordiniai pragyvenimo išlaidoms Vokietijoje metai, o palengvėjimo, deja, nesimato.

2022 m. pragyvenimo išlaidos išaugo labiausiai nuo 1949 m., kai buvo įkurta moderni Vokietijos Federacinė Respublika. Vartotojams kainos pernai išaugo 7,9 proc., daugiausia dėl maisto ir energijos kainų šuolių, kuriuos paskatino Rusijos karas su Ukraina.

Gruodžio mėnesį infliacija euro zonoje nukrito žemiau simbolinio 10 procentų skaičiaus po 18 mėnesių nenutrūkstamo augimo. Pastaraisiais mėnesiais infliacija Vokietijoje lėtėjo. Tačiau lapkritį patvirtintas infliacijos lygis vis dar siekė 10 procentų – dviem procentais viršijo ES tikslą – ir metus šalis baigė su 8,7 procento metine infliacija. Tai didžiulis šuolis nuo 3,2 procento metinės infliacijos lygio 2021 m.

Kai kurie 2022 m. mėnesiai peržengė 10 procentų barjerą ir, nors pastaruoju metu infliacija sulėtėjo, Vokietijos statistikos agentūra (Destatis) tikisi, kad ji vėl kils sausį ir vasarį – bent jau šiemet nematyti lėtėjimo.

Vidutinis 7,9 proc. kainų padidėjimas taip pat maskuoja, kiek pabrango tam tikros prekės. Pavyzdžiui, elektra pabrango 20 proc., o gamtinės dujos – maždaug 65 proc. Nors bendrai bakalėjos prekės pabrango apie 13 proc., kai kurios prekės, pavyzdžiui, pieno produktai ir kiaušiniai, pabrango daug daugiau, iki 20 proc.

Kokia 2023 metų perspektyva?

Vokietijos Bundesbankas tikisi šiek tiek mažesnio infliacijos lygio 2023 metais – kiek mažiau nei 7 proc.

Pagrindinis klausimas šiuo atveju yra tas – ar vyriausybės planuojamas dujų kainų stabdymas veiks taip, kaip tikimasi. Deja, kol kas šis rodiklis vis dar gerokai viršija maždaug 2 procentus, kurie buvo įprasti prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Tikimasi, kad infliacijai sparčiai didėjant, visos euro zonos profesinės sąjungos sieks didinti atlyginimus „ypač sektoriuose, kuriuose atlyginimai mažesni“.

Vokietijoje Verdi profesinė sąjunga pareikalavo 15 procentų padidinti atlyginimus maždaug 160 000 pašto milžinės Deutsche Post darbuotojų ir 10,5 procento 2,5 milijono federalinių, valstijų ir savivaldybių darbuotojų.

Pastaraisiais mėnesiais kitos profesinės sąjungos pasiekė didelių laimėjimų, o plieno apdirbėjų sąjunga IG Metall praėjusį birželį sutiko padidinti atlyginimus 6,5 proc.

Panašu, kad sveika darbo rinka padės toliau didinti atlyginimus, nepaisant galimo ekonomikos augimo sulėtėjimo. Gruodį ECB prognozavo, kad atlyginimai 2023 m. padidės 5,2 proc., kai 2022 m. jie jau išaugo 4,5 proc.