Skamba puikiai, bet ar tai iš tikrųjų galėtų pasiteisinti?
Daugelyje Europos šalių keturių dienų darbo savaitės koncepcija yra ne tik utopinė idėja. Pavyzdžiui, Belgijoje vyriausybė neseniai priėmė teisės aktų, kuriais darbuotojams suteikiama teisė pereiti prie keturių darbo dienų savaitės ir gauti ne mažesnį atlyginimą. Mainais už ilgesnį savaitgalį jie per tas keturias dienas turi išdirbti visas 38 darbo valandas, t. y. 9,5 valandos per dieną.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje ką tik prasidėjo didžiausias pasaulyje naujosios sistemos bandymas: 70 įmonių šešiems mėnesiams pereis prie keturių dienų darbo savaitės.
Islandijoje praėjusiais metais darbo savaitė buvo sutrumpinta nuo 40 iki 35 valandų per savaitę ir kol kas rezultatai teigiami: darbuotojų gerovė labai pagerėjo, o produktyvumas nesumažėjo.
Kaip veiktų keturių dienų darbo savaitė?
Kadangi ši idėja yra palyginti nauja, įvairios šalys ir įmonės bando skirtingus keturių darbo dienų savaitės organizavimo būdus.
Vienas iš variantų – Belgijos modelis, kai darbuotojai gali pasirinkti dirbti ilgiau mainais į trijų dienų savaitgalį. Kitas variantas – Jungtinėje Karalystėje bandomas modelis, kai įmonės prašo darbuotojų atlikti panašų kiekį darbų per trumpesnį laiką.
Žinoma, pats švelniausias modelis būtų toks, kai darbo valandos paprasčiausiai sutrumpinamos, o darbuotojai gauna tokį patį atlyginimą už keturias, o ne penkias dienas. Sistemos šalininkai teigia, kad, remiantis rezultatais, gautais tokiose šalyse kaip Islandija, dėl geresnės darbuotojų savijautos vis tiek padidėtų likusių darbo dienų našumas.
Tačiau skeptikai sako, kad tai iš dalies priklauso nuo sektoriaus. Pavyzdžiui, svetingumo sektoriuje produktyvumas gali būti vertinamas kitaip nei dirbant biure.
Kokios taisyklės šiuo metu galioja Vokietijoje?
Šiuo metu Vokietijoje visą darbo dieną dirbantys darbuotojai paprastai turi dirbti 40 valandų per savaitę, nors kai kuriais atvejais kolektyvinėse sutartyse ir kituose susitarimuose šis laikas gali būti sutrumpintas iki 37,5 ar 38,5 valandos.
Tačiau iš tikrųjų daugelis darbuotojų kiekvieną savaitę darbe praleidžia daugiau laiko. Statistika rodo, kad pernai Vokietijos gyventojai iš viso dirbo 818 mln. valandų apmokamų viršvalandžių ir 893 mln. valandų neapmokamų viršvalandžių.
Žinoma, yra galimybių dirbti ne visą darbo dieną arba pasirinkti lankstesnius darbo grafikus. Tačiau trumpinant darbo valandas paprastai proporcingai mažėja darbo užmokestis.
Ar Vokietija pakeis darbo valandas?
Šiuo metu vyriausybė neplanuoja keisti darbo savaitės trukmės ir pasikliauja tuoj, kad darbuotojai patys susitars su darbdaviais.
"Vokietijoje neplanuojama įvesti įstatymais nustatytos keturių darbo dienų savaitės, – šalies spaudai nurodė Darbo ir socialinių reikalų ministerija. – (Darbdaviai ir darbuotojai) gali patys priimti sprendimus šiuo klausimu, laikydamiesi įstatymo nuostatų.“
Verta paminėti, kad esama penkių darbo dienų savaitė kadaise taip pat buvo tik „svajonė“, dėl kurio darbuotojams teko kovoti. Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo socialdemokratai Vokietijoje įvedė aštuonių valandų darbo dieną. Nors tai buvo darbuotojų padėties pagerinimas, lyginant su iki tol dirbtomis ilgomis darbo valandomis, vis dėlto tai reiškė, kad darbuotojai dirbo 48 valandas per savaitę, įskaitant šeštadienius.
Šis modelis buvo išlaikytas iki šeštojo dešimtmečio, kai Vokietijos profsąjungų atstovai ėmė reikalauti penkių darbo dienų savaitės, vadovaudamiesi tokiais šūkiais kaip „Tėtis man priklauso šeštadieniais“ ir „Užtenka 40 valandų darbo!“ Kampanijos galiausiai buvo sėkmingos, ir per ateinančius metus ir dešimtmečius 40 valandų darbo savaitė palaipsniui buvo pradėta taikyti įvairiose pramonės šakose.
Komentarai