Anksčiau FDP pranešėjas Stephanas Thomae patvirtino, kad departamento balsavimas dėl pilietybės įstatymo yra „paskutinėje stadijoje“. Tačiau jis susilaikė nuo spėlionių, kada projektui pritars ministrų kabinetas.

Esant dabartinei situacijai, žmonės iš ES nepriklausančių šalių paprastai turi atsisakyti savo pilietybės, kad taptų vokiečiais, o tai reiškia, kad kai kurie žmonės šalyje gyvena dešimtmečius, bet niekada neįgyja natūralizacijos ir negauna teisės balsuoti.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Vokietijoje be Vokietijos pilietybės gyvena apie 10,7 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė (5,7 mln.) gyvena šalyje daugiau nei 10 metų. Ministerija tikisi, kad naujosios reformos padidins natūralizacijų skaičių ir padarys Vokietiją patrauklesnę užsieniečiams.

Ką iki šiol žinome apie įstatymą?

Būsimas pilietybės įstatymas yra esminis natūralizacijos Vokietijoje pertvarkymas. Svarbu tai, kad žmonėms iš ES ir ne ES šalių bus leista turėti kelias pilietybes, neatsisakant turimos, kad taptų vokiečiais.

Natūralizacijos įgijimo laikas taip pat bus sutrumpintas nuo aštuonerių iki penkerių metų, jei kandidatai atitiks kitus reikalavimus, pavyzdžiui, išlaikys pilietybės egzaminą ir įrodys B1 lygio kalbos įgūdžius. Išskirtinėmis aplinkybėmis, jei kas nors įrodys vokiečių kalbos lygį C1 ir parodys aukštą integracijos lygį, natūralizacija gali įvykti vos po trejų metų. Integracijos įrodymas gali būti susijęs su išskirtiniais akademiniais ar karjeros pasiekimais, savanorišku darbu ar tapimu tam tikrų klubų ar asociacijų nariu.

Užsieniečių vaikams, gimusiems Vokietijoje, automatiškai bus suteikiama pilietybė, jei jų tėvai čia gyvena penkerius ar daugiau metų.

Taip pat yra specialių išlygų, susijusių su kalbos reikalavimais vyresniems nei 67 metų žmonėms, arba tiems, kurie gali įrodyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pvz., prižiūri pagyvenusį giminaitį ir negali skirti laiko vokiečių kalbos mokymuisi. Šioms grupėms pilietybei gauti turėtų pakakti tiesiog mokėti ir suprasti vokiškai kasdieniame gyvenime. 67 metų ir vyresni asmenys taip pat atleidžiami nuo pilietybės testo.

Ar kas nors pasikeitė naujausiame įstatymo projekte?

Nors įstatymo projektas liberalizuoja galiojančius Vokietijos pilietybės įstatymus, yra keletas reikalavimų, kurie būsimiems kandidatams bus griežtesni.

Pagrindinė natūralizacijos sąlyga yra ta, kad prašytojai turi turėti galimybę užsitikrinti savo ir savo šeimos pragyvenimą nesiremdami valstybės pagalba, o tai reiškia, kad jie neturėtų pretenduoti į išmokas, tokias kaip Sozialhilfe (socialinė rūpyba) arba Bürgergeld (ilgalaikis nedarbas).

Žmonės, kurie pretenduoja į tam tikras išmokas, turi įrodyti, kad prašymo pateikimo metu jie dirbo visą darbo dieną arba dirbo 20 iš pastarųjų 24 mėnesių. Tačiau tam tikroms grupėms, pvz., kviestinių darbuotojų kartos žmonėms ir susituokusioms poroms su mažais vaikais, kurių sutuoktiniai dirba visą darbo dieną, yra keletas išlygų.

Anot Hakano Demiro, SPD greičiausiai grįš prie „pilno darbo etato“ sąlygos, kai įstatymo projektas bus svarstomas parlamente. Jis sakė, kad primygtinai reikalaujant, jog žmonės, pretenduojantys į socialinę pašalpą, dirbtų visą darbo dieną, bus išstumta daug moterų.

Taip pat naujajame pilietybės įstatyme buvo išbraukta prieštaringa sąlyga, nurodanti reikalavimą „integruotis į Vokietijos gyvenimo sąlygas“. Kritikai tvirtino, kad ši sąlyga buvo panaudota tam tikrų tipų užsieniečių diskriminacijai.

Vietoj to, įstatymo projekte minimi du pagrindiniai klausimai, kurie gali užkirsti kelią žmonėms tapti vokiečiais.

Pirmasis – jeigu užsienietis „yra susituokęs su daugiau nei vienu sutuoktiniu vienu metu arba savo elgesiu parodo, kad nepaiso pagrindiniame įstatyme nustatytų lygių vyrų ir moterų teisių“.

Antrasis susijęs su „antisemitiniais, rasistiniais, ksenofobiniais ar kitais veiksmais, motyvuotais paniekos žmoniškumui“, kurie prieštarauja pagrindiniam įstatymui ir taip pat draudžia natūralizaciją, teigiama projekte.