„Finansų ministras daugiausia dėmesio skiria skolų stabdžių laikymuisi ir tokiems projektams kaip nuosavybės pensija ir Bundesveras“, – sakė jis „Handelsblatt“, – „Tai reiškia, kad vargu ar galima išvengti didėjančių atskaitymų iš darbo užmokesčio paketo“.

Iki 2000 eurų per metus

Sveikatos apsaugos ministras pastarosiomis dienomis ne vienintelis diskutuoja apie ligonių kasų ateitį. Interviu „Bild“ metu ekonomistas Berndas Raffelhüschenas paragino drastiškai reformuoti Vokietijos sveikatos apsaugos sistemą, įskaitant bausmes tiems, kurie priima sveikatai rizikingus pasirinkimus.

„Mes nebegalime sau leisti bendros sistemos. Pacientai ateityje turės mokėti daugiau iš savo kišenės“, - sakė Raffelhüschenas ir pridūrė, kad tam tikrą finansinę pagalbą turėtų pasiūlyti valstybė. Pavyzdžiui, subsidijos mažas pajamas gaunantiems asmenims turi būti skiriamos iš federalinio biudžeto.

Pasak ekonomisto, iki 2035 metų sveikatos draudimo įmokos gali padidėti net 22 procentais, jei nieko nebus imtasi, kad ši tendencija būtų pakeista. Šiuo metu įstatymais nustatytos įmokos vidutiniškai sudaro apie 16 procentų pajamų, nors darbuotojai jas dalijasi su savo darbdaviu, o tai reiškia, kad pajamų atskaitymas yra daugiau kaip aštuoni procentai.

Raffelhüschenas „Bild“ sakė, kad sveikatos draudikai neturėtų padengti visų gydymo išlaidų. Vietoj to, jis teigė, kad pacientai turėtų gauti sąskaitą už vizitus pas gydytojus ir perduoti ją savo draudikui, kuris padengtų didžiąją dalį išlaidų.

Tada pacientai turėtų padengti dalį išlaidų iš savo kišenės – iki maždaug 1500 ar 2000 eurų per metus. Ekonomistas taip pat paragino skirti didesnes įmokas rūkantiems ir teigė, kad žmonės, kurie savo noru užsiima rizikinga veikla, pavyzdžiui, slidinėjimu, turėtų patys padengti bet kokių traumų gydymo išlaidas.

Galimas sveikatos išlaidų mažinimas

Kitas galimas didėjančio deficito sprendimas – sumažinti sveikatos priežiūros paslaugas arba sumažinti mokesčius gydytojams ir odontologams.

Tačiau K. Lauterbachas suskubo gesinti šią idėją, teigdamas, kad ankstesniame reformų pakete jis jau panaudojo vadinamuosius „efektyvumo rezervus“. Jis pridūrė, kad mažinti operacijų ir ligoninių skaičių būtų „absurdiška“.

Be to, jo teigimu, tolesnis finansinis spaudimas farmacijos įmonėms negali būti pateisinamas, nes šios bendrovės galiausiai gali nuspręsti palikti Vokietiją.

Nepaisant to, sveikatos apsaugos ministras teigė nesutinkantis su Statutinių ligonių kasų asociacijos teiginiu, kad deficitas siekia daugiau nei 30 mlrd. „Tai tikrai neteisinga“, – sakė jis, – „Dirbame, kad deficitas būtų mažesnis“.