Padidėjusios energijos sąnaudos paskatino infliaciją, kuri Vokietijoje balandį siekė 7,2 proc., ir tik šiek tiek sumažėjo nuo 2022 m. pabaigos. „Metų pradžioje nuolatinis didelis kainų augimas ir toliau buvo našta Vokietijos ekonomikai“, – sakoma „Destatis“ pranešime.

Poveikį ypač pajuto vartotojai, kurie sumažino savo išlaidas tokioms prekėms kaip maistas ir drabužiai. Vokietija, kuri ilgą laiką buvo labai priklausoma nuo Rusijos energijos importo, buvo ypač pažeidžiama po Rusijos invazijos praėjusių metų vasarį.

Visų pirma dėl dujų tiekimo apribojimo Berlynas stengėsi ieškoti naujų energijos šaltinių ir užpildyti atsargas prieš atšiaurią žiemą 2022 m. pabaigoje. Nuosmukis buvo „ne pats blogiausias didelio nuosmukio scenarijus“, kurį kai kurie prognozavo po Rusijos invazijos, sakė ING banko makroekonomikos vadovas Carstenas Bžeskis.

Tačiau žemos temperatūros, atsigavimo pagrindinėje Kinijos rinkoje ir tiekimo grandinės problemų palengvėjimo po koronaviruso pandemijos „nepakako, kad ekonomika išbristų iš recesijos pavojaus zonos“, sakė Bžeskis. Pasak jo, numatomas JAV ekonomikos sulėtėjimas ir karo Ukrainoje tęsimas taip pat apsunkins gamybos apimtį.

„Vartotojų išlaidų atsigavimas“

Silpni augimo skaičiai prieštarauja optimizmui, kurį demonstravo Berlyno politikos formuotojai, kurie balandį padidino savo 2023 m. ekonomikos augimo prognozę iki 0,4 proc. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau išreiškė pasitikėjimą, kad Vokietija padarė pakankamai, jog atremtų skausmingą ekonomikos nuosmukį.

LBBW banko analitikas Jensas-Oliveris Niklaschas sakė, kad neigiamas augimo rodiklio patikslinimas nebuvo staigmena po virtinės silpnų ekonomikos rodiklių. „Ankstyvieji rodikliai rodo, kad 2023 m. antrąjį ketvirtį viskas ir toliau bus panašiai silpna“, – sakė jis.

Pramonės užsakymai, leidžiantys numatyti gamyklų produkciją, kovo mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo. Priešingai, vartotojų pasitikėjimas Vokietija ir toliau didėjo, pažymėjo „Citi banko“ analitikas Christianas Schulzas.

Pasak jo, vartotojų išlaidų atsigavimas gali paskatinti ekonomikos atsigavimą vėliau šiais metais. Paskutinis Vokietijos nuosmukis įvyko 2020 m. pradžioje į Europą įsiveržus koronaviruso pandemijai, paskatinusiai vyriausybes uždaryti dideles ekonomikos sritis.