Nustatė, kur Vokietijoje greičiausiai krenta būsto kainos 

Savininkų naudojamų butų kainų kritimas, palyginti su praėjusių metų aukštumomis, ypač ryškus kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe esančių daugiabučių namų kainos sumažėjo daugiau nei 17 proc., o Štutgarte – daugiau nei 15 proc.

Remiantis tyrimu, bendras kainų kritimas Frankfurte, Hamburge ir Miunchene taip pat buvo daugiau nei 10 procentų arba vidutinis kainų kritimas visuose tirtuose miestuose.

Septyniuose didžiausiuose Vokietijos miestuose – Berlyne, Diuseldorfe, Frankfurte, Hamburge, Miunchene ir Štutgarte – butų pardavimo kainos trečiąjį ketvirtį irgi smuko. „Tik Cologne jie šiek tiek pabrango 1,1 proc.“, – teigiama tyrime.

Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe – minus 6,6 proc. Frankfurte su 1,6 procento kritimu ir Štutgarte, kur sumažėjo 1,9 procento, pastaruoju metu kainos krito gana nuosaikiai, o Berlyne, kur kainos krito 0,8 procento, jos išliko beveik stabilios.

Butai atpigo ir už septynių didžiausių didmiesčių ribų, nors kainų kritimo mastai skirtinguose regionuose labai skiriasi. Didžiausias nuosmukis buvo stebimas Leipcige – minus 4 proc., Duisburge – minus 4,4 proc., Miunsteryje – 6,2 proc. ir Erfurte – 9,1 proc.

Miestai, kuriuose kainos pastaruoju metu gana ženkliai išaugo, yra Chemnicas (5,2 proc.) ir Potsdamas, kuriame būstas trečiąjį ketvirtį pabrango 4,2 proc.

Krizė

Pagrindinė tendencijos pasikeitimo nekilnojamojo turto rinkoje priežastis po kelerių pakilimo metų – išaugusios palūkanų normos, dėl kurių būsto paskolos gerokai pabrango. Prie to prisideda ir atkakliai didelė infliacija, kuri mažina žmonių perkamąją galią ir reiškia, kad daugelis žmonių nebegali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto.

„Vokietijos nekilnojamojo turto rinkos krizė tęsiasi“, – apibendrindamas rezultatus sakė IfW prezidentas Moritzas Schularickas, – „ECB palūkanų normų kėlimas paskatino aiškų mažėjimo tendencijos pasikeitimą Vokietijos būsto rinkoje, o dugno dar nematyti“.

Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas kovoti su didele infliacija, padidino bazinę palūkanų normą iki 4,5 proc. Visų tipų būstų Vokietijoje buvo parduota maždaug trečdaliu mažiau nei praėjusiais metais.

Vertinant 2019–2021 m. vidurkį, šis skaičius tampa maždaug 50 procentų mažesnis. „Krentantys sandorių skaičiai rodo, kad dabartinėmis kainomis laimi tik keli pardavėjai ir pirkėjai“, – komentavo M. Schularickas.

Savininkų naudojamų butų kainų kritimas, palyginti su praėjusių metų aukštumomis, ypač ryškus kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe esančių daugiabučių namų kainos sumažėjo daugiau nei 17 proc., o Štutgarte – daugiau nei 15 proc.

Remiantis tyrimu, bendras kainų kritimas Frankfurte, Hamburge ir Miunchene taip pat buvo daugiau nei 10 procentų arba vidutinis kainų kritimas visuose tirtuose miestuose.

Septyniuose didžiausiuose Vokietijos miestuose – Berlyne, Diuseldorfe, Frankfurte, Hamburge, Miunchene ir Štutgarte – butų pardavimo kainos trečiąjį ketvirtį irgi smuko. „Tik Cologne jie šiek tiek pabrango 1,1 proc.“, – teigiama tyrime.

Didžiausias kainų kritimas užfiksuotas Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinėje Diuseldorfe – minus 6,6 proc. Frankfurte su 1,6 procento kritimu ir Štutgarte, kur sumažėjo 1,9 procento, pastaruoju metu kainos krito gana nuosaikiai, o Berlyne, kur kainos krito 0,8 procento, jos išliko beveik stabilios.

Butai atpigo ir už septynių didžiausių didmiesčių ribų, nors kainų kritimo mastai skirtinguose regionuose labai skiriasi. Didžiausias nuosmukis buvo stebimas Leipcige – minus 4 proc., Duisburge – minus 4,4 proc., Miunsteryje – 6,2 proc. ir Erfurte – 9,1 proc.

Miestai, kuriuose kainos pastaruoju metu gana ženkliai išaugo, yra Chemnicas (5,2 proc.) ir Potsdamas, kuriame būstas trečiąjį ketvirtį pabrango 4,2 proc.

Krizė

Pagrindinė tendencijos pasikeitimo nekilnojamojo turto rinkoje priežastis po kelerių pakilimo metų – išaugusios palūkanų normos, dėl kurių būsto paskolos gerokai pabrango. Prie to prisideda ir atkakliai didelė infliacija, kuri mažina žmonių perkamąją galią ir reiškia, kad daugelis žmonių nebegali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto.

„Vokietijos nekilnojamojo turto rinkos krizė tęsiasi“, – apibendrindamas rezultatus sakė IfW prezidentas Moritzas Schularickas, – „ECB palūkanų normų kėlimas paskatino aiškų mažėjimo tendencijos pasikeitimą Vokietijos būsto rinkoje, o dugno dar nematyti“.

Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas kovoti su didele infliacija, padidino bazinę palūkanų normą iki 4,5 proc. Visų tipų būstų Vokietijoje buvo parduota maždaug trečdaliu mažiau nei praėjusiais metais.

Vertinant 2019–2021 m. vidurkį, šis skaičius tampa maždaug 50 procentų mažesnis. „Krentantys sandorių skaičiai rodo, kad dabartinėmis kainomis laimi tik keli pardavėjai ir pirkėjai“, – komentavo M. Schularickas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: