Nuo 2022 m. spalio mėn., kai minimalus atlyginimas iš pradžių buvo padidintas iki 12 eurų per valandą, pranešimų skaičius svetainėje „žymiai išaugo“, – sakė Perlinas. Jis pridūrė, kad reikalingos griežtesnės darbo valandų fiksavimo taisyklės, kad būtų galima nesunkiai įrodyti darbo užmokesčio mažinimą.

Finansų ministerijos duomenimis, daugiausiai patikrinimų buvo atlikta statybos, restoranų ir apgyvendinimo bei krovinių ekspedijavimo ir transporto sektoriuose.

Koks yra minimalus darbo užmokestis Vokietijoje?

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vokietijos federalinis minimalus atlyginimas yra 12,41 euro per valandą. 40 valandų per savaitę tai sudaro 1 942 euro mėnesinį atlyginimą neatskaičius mokesčių.

2025 metų sausį minimalų atlyginimą vėl planuojama didinti iki 12,82 euro. 2022 m. jis gerokai išaugo ir šoktelėjo iki 12 eurų per valandą. Dar 2021 m. pradžioje jis buvo 9,50 euro.

Vis dėlto darbuotojų atstovai Vokietijos Minimalaus darbo užmokesčio komisijoje tvirtino, kad šiuo metu planuojami atlyginimų kėlimai nėra pakankamai dideli, kad apsaugotų atlyginimus nuo infliacijos.

Kas yra minimalaus atlyginimo sukčiavimas?

Vokietijoje minimalus darbo užmokestis buvo įvestas 2015 m., siekiant užtikrinti, kad už valandinį atlyginimą dirbantys darbuotojai gautų minimalią algą – pakankamai, kad galėtų užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį.

Sukčiavimas su minimaliu atlyginimu reiškia bet kokią taktiką, kurią taiko darbdaviai, siekdami mokėti savo darbuotojams mažesnę algą nei minimalūs teisiniai reikalavimai.

Akivaizdžiausia minimalaus darbo užmokesčio sukčiavimo forma, kai darbdavys darbuotojams moka mažesnį valandinį atlygį, nei dabartinis minimumas. Pavyzdžiui, 12 eurų už valandą, o ne šiuo metu reikalaujamus 12,41 euro.

Tačiau dažniau darbdaviai gali imtis kitokios taktikos, kad išvengtų teisingo minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo, pavyzdžiui, nustatyti per aukštus darbo užmokesčio tikslus. Vienetinis darbas yra darbas, kai mokama už atliktą užduotį, o ne valandą. Pavyzdžiui, kraštovaizdžio meistras gali gauti 12 eurų atlyginimą už kiekvieną nupjautą veją. Bet jei vejos pjovimas užtrunka valandą ar ilgiau, tada jų gaunama kompensacija būtų mažesnė už minimalų atlyginimą.

Vokietijos įdarbinimo agentūros (Bundesagentur für Arbeit) paskelbtoje informacijoje teigiama, kad „net jei su darbdaviu susitarėte dėl vienetinio darbo tarifo, negalite uždirbti mažiau nei įstatymų nustatytas minimalus atlyginimas“.

Neteisėti išskaitymai iš darbo užmokesčio, neteisingi darbo valandų įrašai, nedeklaruotas darbas, neteisingai klasifikuoti pareigybių pavadinimai ir neapmokamos ligos ar atostogų dienos yra vienos dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių sukčiaujama dėl darbo užmokesčio.