Kas gali gauti elektroninį nedarbingumo lapelį?

Privačiai apsidraudę žmonės turėtų žinoti, kad skaitmeninius nedarbingumo lapelius darbdaviams perduos tik įstatymų numatyti sveikatos draudikai. Įstatyminiu sveikatos draudimu apdrausti tėvai, kurie negali dirbti, nes serga jų vaikai, taip pat turės saugoti popierinį gydytojo išduotą nedarbingumo lapelį.

Tie, kurie susirgo atostogų metu ir turi likti užsienyje ilgesniam laikui, nedarbingumo lapelį darbdaviui taip pat turės išsiųsti paštu.

Ar tai reiškia, kad nereikia pranešti viršininkui, kai sergi?

Nors darbuotojai nebeturi pateikti popierinio nedarbingumo lapelio sveikatos draudikui ar pačiam darbdaviui, jie vis tiek privalo nedelsiant informuoti savo įmonę apie nedarbingumą. Jie taip pat vis dar turi pateikti nedarbingumo pažymėjimą nuo ketvirtos ligos dienos.

Kokią informaciją gauna darbdavys?

Kai darbdavys sužino, kad darbuotojui nustatytas nedarbingumas, jis gali pateikti skaitmeninę užklausą dėl eAU iš sveikatos draudimo bendrovės. Jei gydytojo kabinetas turi techninių nesklandumų, pažymos kopija išsiunčiama paštu sveikatos draudimo bendrovei, kur procesas suskaitmeninamas ir darbdavys gali jį pamatyti.

Kaip ir su ankstesniu „geltonu lapeliu“ – darbdavys nemato jokios informacijos apie diagnozę ar dėl kokios priežasties jo darbuotojas negaluoja – tik tuo atveju, jei diagnozė susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe. Ligonių kasos pažymoje nurodomas tik apdraustojo vardas, pavardė, nedarbingumo pradžia ir pabaiga. Darbdavys taip pat nesužino, kuris gydytojas išdavė ligos pažymėjimą.

Ar tai reiškia visų popierinių nedarbingumo lapelių galiojimo pabaigą?

Ne visai. Pirmiausia, pacientai patys gauna popierinę nedarbingumo lapelio kopiją savo apskaitai. Tačiau ateityje taip pat turėtų būti įmanoma nedarbingumo laikotarpius įrašyti į elektroninę paciento bylą.

Be to, ne visi darbdaviai ar gydytojų kabinetai laiku atnaujino techninius ir organizacinius aspektus, kad galėtų pradėti taikyti naują skaitmeninę procedūrą.

Žemutinės Saksonijos įstatymų nustatyto sveikatos draudimo gydytojų asociacija apskaičiavo, kad šiuo metu Vokietijoje apie 20 procentų sveikatos priežiūros įstaigų trūksta reikalingų technologijų, o Nacionalinė privalomojo sveikatos draudimo gydytojų asociacija baiminasi, kad daugelis darbdavių ir toliau prašys savo darbuotojų popierinių dokumentų.