Kovo mėnesį buvo išduota maždaug 30 procentų mažiau leidimų būstui, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus. Tai reiškia, kad mažiau projektų gauna leidimus statyboms nekalbant apie pradėjimą realiai statyti būstus.

Statistikos tarnyba teigia, kad infliacija yra didelė to dalis, o paskolų statyboms palūkanų normos ir statybinių medžiagų kainos pakilo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Vokietijos statybos pramonės asociacija perspėja, kad vyriausybei reikia persvarstyti būsto subsidijavimo politiką – kitaip naujų statybos projektų gali dar labiau sumažėti.

Statytoja „Vonvovia“ jau sustabdė savo naujus statybos planus 2023 m., motyvuodama, kad norint, jog daugelis naujo būsto projektų būtų pelningi, reikėtų mokėti 18–20 eurų už kvadratinį metrą. Vidutinė šalies nuomos kaina šiuo metu yra apie 8 eurai už kvadratinį metrą ir 12,55 – Berlyne.

„Vonvovia“ teigia, kad apie 40 procentų jos statybos sąnaudų yra susijusios su Vokietijos vyriausybės nuostatomis, o kai kurių iš jų sušvelninimas galėtų padėti sumažinti kainų spaudimą. Šiuo metu Vokietijos vyriausybė ir daugelio žemių vyriausybių turi namų statybos tikslus. Berlyno siekiama per metus pastatyti 20 000 naujų būstų, iš kurių 5 000 skirti socialiai remtiniems žmonėms už prieinamą kainą.