Pensijų didinimas. Vokietijos pensininkai sulauks didesnių pensijų. Vakarų Vokietijoje pensijos liepą turėtų didėti 3,5 proc., o Rytų Vokietijoje – 4,2 proc. Tai preliminarūs duomenys, didesnio aiškumo tikimasi pavasarį.

Didėja neapmokestinamas minimumas. Neapmokestinamas bazinis pajamų dydis (Grundfreibetrag), t. y. suma, iki kurios nereikia mokėti mokesčių, didinama 561 euru iki 10 908 eurų. Didžiausias 42 proc. mokesčio tarifas, kuris buvo taikomas 58 597 eurų apmokestinamoms pajamoms, nuo sausio bus taikomas nuo 62 810 eurų.

Kompensacija už būsto nuomą (Wohngeld) didėja vidutiniškai 190 eurų iki 370 eurų per mėnesį. Be to, į ją pretenduoti galės gerokai daugiau žmonių. Be 600 000 namų ūkių, kurie jau dabar gauna kompensaciją, prisidės dar iki 1,4 mln., kurių pajamos iki šiol buvo aukštesnės, nei numatyta riba. Ateityje būsto kompensaciją galės gauti ir asmenys, kurie uždirba minimalią algą arba kurių pensija yra minimali.

49 eurų bilietas. Vokietijoje 2023 metais bus įvestas 49 eurų mėnesinis viešojo transporto bilietas. Tačiau kada jis startuos, kol kas neaišku. Pradžioje buvo planuota, kad bilietas pradės veikti jau nuo sausio. Tačiau dabar realia data laikoma balandžio 1 diena.

Nedarbo draudimo įmoka didėja 0,2 procentinio punkto iki 2,6 proc. Įmoka 2019/2020 metaus dviem etapais buvo sumažinta iki 2,4 proc. Tačiau jau tuomet buvo numatyta, kad ji 2023-iųjų metų pradžioje vėl augs. Įmoką perpus moka darbdavys ir darbuotojas.

Didėja sveikatos draudimo įmoka. Ji ūgteli 0,3 punkto nuo dabar vidutiniškai 15,9 proc. iki vidutiniškai 16,2 proc. Apie tai klientai neprivalo būti informuoti raštu.  Tačiau įmokos mokėtojo teisė padidinus įmoką nutraukti sutartį lieka galioti.

Nelieka vakcinacijos prievolės. Nuo naujų metų nelieka vakcinacijos prievolės klinikų ir slaugos namų darbuotojams. Tokia prievolė galiojo nuo kovo.

Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Darbdaviai ateityje privalės dalyvauti elektroninėje pranešimų apie darbuotojo nedarbingumą sistemoje. Tai reiškia, kad „geltonasis pažymėjimas“ taps istorija. Nuo sausio 1 dienos gydytojai privalomuoju sveikatos draudimu drausto asmens nedarbingumo pažymėjimą tiesiogiai perduos ligonių kasoms. Darbdavys jį matys šioje sistemoje. Taigi susirgę darbuotojai nebeturės savo darbdaviui pateikti popierinio nedarbingumo pažymėjimo. Nedarbingumo pažymėjimą bus galima rasti ir elektroninėje paciento kortelėje. Čia ateityje bus talpinami ir kiti dokumentai bei tyrimų rezultatai.

Sutuoktinio atstovavimo teisė. Ateityje sutuoktiniai kritiniais atvejais galės vienas už kitą priimti sprendimus dėl sveikatos. Sausio 1 d. įsigalioja Priežiūros įstatymo pataisos, kuriomis remiantis, sutuoktinis automatiškai tampa įgaliotu savo partnerio ar partnerės atstovu, jei pastarasis nebegali priimti savarankiškų sprendimų. Ši skubaus atstovavimo teisė galios ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Pokyčiai dirbantiems vadinamąjį mididarbą (Midijob). Didėja viršutinė uždarbio riba šios grupės atstovams. Jie ateityje galės uždirbti 2 000 eurų, o  ne 1 600, kaip buvo iki šiol. Iki šios ribos darbuotojai mokės mažesnes socialinio draudimo įmokas.

Vairuotojo pažymėjimo keitimas. 1959-1964 metais gimę vairuotojai iki 2023 metų sausio 19 dienos savo vairuotojo pažymėjimą privalo pasikeisti į naują ES dokumentą kreditinės kortelės formatu.

Tabako mokestis. Didėja cigarečių, cigarilių ir tabako akcizas. 20 cigarečių pakelis ateityje kainuos vidutiniškai 18 centų brangiau.

Baiga galioti mokesčių lengvata suskystintoms naftos dujoms. Tai reiškia, kad vairuotojai, į savo transporto priemonę pilantys šią kuro rūšį, turės plačiau atverti piniginę. Dabar galios 22,09 cento už litrą mokesčio tarifas.

Didinama sunkvežimiams taikoma kelių rinkliava. Apskaičiuojant tarifus bus labiau atsižvelgiama į triukšmo ir oro taršos sąnaudas. Rinkliava sunkvežimiams federaliniuose greitkeliuose buvo įvesta 2005 metais, o vėliau pradėta taikyti visiems federaliniams keliams. Ji taikoma transporto priemonėms, sveriančioms ne mažiau kaip 7,5 tonos. Numatoma, kad 2023-2027 m. metinės pajamos iš rinkliavų vidutiniškai sieks apie 8,3 mlrd. eurų. Praėjusiais metais jos sudarė apie 7,6 mlrd. eurų.

Daugkartinio naudojimo pakuotės. Restoranai ir kavinės nuo sausio turės pasiūlyti daugkartinio naudojimo pakuotes gėrimams išsinešti. Maisto išsinešimui būtinos alternatyvos vienkartinėms plastikinėms pakuotėms. Vartotojai neturi dėl to patirti papildomų išlaidų, tačiau įmonėms leidžiama imti užstatą. Mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei penki darbuotojai, taikoma išimtis. Tačiau jos privalo sudaryti galimybę klientams prisipildyti jų atsineštas talpas.